Pakėlęs akis nuo telefono
prieš save išvydau liepą.
Visą dūzgiančią ir aukštą
ir pilną žiedų.
Ten ir sustojau, nes čia
atrodė galiu išmokti daugiau
negu iš kelio toliau,
bet jau kolkas, kol suprasiu,
ką šis medis man bando pasakyti.
Kažkodėl prisiminiau senus tekstus
apie velnio yurtoje sutiktą keistuolį,
kuris pasakojo apie nakties vaisių
ir medį, medžių medį kitoje pusėje.
Mano kūryba irgi kaip medis,
kurio šaknys yra pasaulis,
pats aš kamienas ir šakos broliai.
Keistas tai medis.
Bitės lanko žiedus.
Kai kūnas suserga laikas pristoja
ir kančia išryškina savo pavidalą.
Kiekvienas atodūsi klimpsta
ir geriasi kiaurai gyvenimo lapus
kaip permamentinis markeris.
230707122026


Makalajus


