Vasarai

Oi, basakoja pakrančių fėja,
ramunių pievų žaluma,
saulėlydžių ryškiausių apšviestoji,
kodėl ir šiemet tu tokia reta?

Tu pasirodai lyg jaunas mėnulis,
baigiu tave pamiršti visai.
Kažkur klajoji lyg šešėlis,
vos spėju bėgt paskui tave.

Tu kaip audra, kaip vėjas ir lietus,
šios stichijos dabar tave tik valdo.
O kur gi saulės šiluma?
Kur šilto vandens pradingęs balsas?

Dar pamenu, kaip glostei mano odą,
kaip strazdanas kuteno spinduliai,
kaip drobę tapėm vasaros prisiminimais,
draugų juoku ir vakarais šiltais.

Ar tu dar grįši, ach, šiltoji?
Ar dar galėsim pasidžiaugt tavimi?
Ar bėgsime basi per rasą,
ar dar lydėsime saulėlydžius ryškius?

Ar tu, šiltoji, dar sugrįši?
Tavęs taip laukiame visi.