Laiškas nežinion

POSMAS I
Tavo šypsena — laiškas nežinion,
aš gėriuosi ja apsvaigęs paslapčiom.
Tik akimirka — ir jos nebėr,
užsidegs žvakutė skaisti vėl,
ir plasnos po sodą saulės drugeliu.

PRIEDAINIS
Gal tik rausvos rožės,
rožės ryto aistra rasotos
man grąžins viltis dabar.
Aš tikėsiu dar —
grožis neišnyksta lyg kerai.

POSMAS II
Imk, imk, imk — rausva rože,
rože mano, aistra rasota.
Tu kaip miražas tolima,
net mano ranka liesdama —
ar mylėsi tu mane.

POSMAS III
Kai palangėj tavo gėles dedu,
tu dar miegi rytmečio saldžiu miegu.
Ir šypsaisi — aš žinau,
gal sapne tave pabučiavau,
ir po pievą meilės aitvaru skraidau.

PRIEDAINIS
Gal tik rausvos rožės,
rožės ryto aistra rasotos
man grąžins viltis dabar.
Aš tikėsiu dar —
grožis neišnyksta lyg kerai.

PABAIGA (tiltas / outro)
Imk, imk, imk — rausva rože,
rože mano, aistra rasota.
Tu kaip miražas tolima,
net mano ranka liesdama
mylėsi tu mane.

čia lyg tai dainos žodžiai.