Jūros nulaižyti –
Smiltys, akmenėliai...
Vėjas lyg žuvėdrą
Pakelia mintys...
Dar ant kopos stoviu –
Tolių juodas mėlis –
Piligrimų burtais
Lipančius laivus –
Rija horizontas –
Aš su jais neskubsiu –
Skliautas atlapotas,
Ten erdvės daugiau...
Debesėlių tuntas –
Gal prie jų pristojus –
Apraminčiau alkį
Klumpančios širdies...
Te krypties neturi,
Te beribis tūris,
Te ištirpsiu niekais...
Bet pati valia,
Kai naktis ateina,
Žvaigždele sužibti
Tartum akmenėliui
Ties bangų mūša.


Liutkus
