Pavasario etiudas

Labai lenda medžiai į vidų-
Prašau, išvažiuokim iš čia.

turėjo gautis kažkas gražaus
iš kitos dimensijos
subtilus ir švitintis
o
    ir vėl:
              tik girtas rytas-
    naivios alyvos
  pasiryžę mesti žiedus kaštonai.

šie metasi labai paprastai
tikrai natūraliai
krinta ir pelenai
ikoninėse škėmos, kamiu fotografijose
(jų cigaretės sąmonę išdegino niekuo negebstinčiais akivarais) -

jei esi pakankamai sujautrėjęs
visa tai jau matei -
toks ryškus šis pavasaris -
rėžia tinklainę, nosies ertmes
(jis šniojamas gausiai)

norėčiau, kad viskas būtų kur kas paprasčiau

bet tas keistumas įgimtas
mielumas įgimtas
aš visa tai bandau nukrapštyt nuo savęs jau beveik 20 metų.

kvėpuok.
įkvėpk ir pamiršk.
Įkvėpk ir iškvėpk.

čia ir dabar
žydi alyvos
sklendžia kaštonų žiedai
plaukia beprotiški debesys
ir dar ne dabar
bet kai bus laikas tikrai
sidabrinėse urnose
ilsėsis mūsų visų pelenai

ir tai yra nuostabu.