Išpažintis

Ar žvaigždės man kada atleis,
Ar skriest tolyn jos dar leis?
Už mintis, už darbus negerus -
Ar atleidimą duos dangus?

Ar uždarys mane tyloj,
Savo bekraštėj tamsoj?
Ar atvers tolimus horizontus,
Kad galėčiau laužyt frontus?

Raukšles veidrody jau matau pirmas,
Jaučiu senas, gilias sielos žaizdas.
Gyvenimas įrėžtas mano veide,
Kitaip nei Doriano Grėjaus štriche.

Padariau, ko daryti nereikėjo,
Nedariau, ką padaryti reikėjo.
Klaidomis nusėta praeitis -
Ar dėl jų pasmerkta ateitis?

Ar man bus atleista už šias eiles?
Kreivas taktas veria man žaizdas.
Susirink save iš skaldytų dalių -
Kas liko - valioj bus žvaigždžių.