Traukinio palydovė Dalia

Sniego buvo likę dviem valandom iki Naujųjų metų
Kvepėjo daržinėje sukrautu šienu ir baltomis paklodėmis
Baltas avinėlis spindinčiomis garbanomis kramtė šiaudus
Jis nelaukė naujo gyvenimo
Tiesiog jis nežinojo kas tas naujas gyvenimas
Traukinio vagonas stovėjo tuščioje stotyje,
sniegas balta puta tekėjo jam nuo palangės
Sutraškėjo stoties garsiakalbis
„ Aš tave myliu Dalia... ką aš čia pasakiau? “
Nori pašoksim? Čia!!! Stotyje!!! ”
Plokštelė svaiginančiai lėtai lyg įsibėgėjusi lapė
Uždainavo
Girdėjosi žodžiai apie meilę ir išsiskyrimą,
Dar apie amžiną meilę kaip ligą
Pora kvepiančiais kaliniais ir cigaretėmis tarp dantų
Apsikabinę šviesomis mirksinčią Naujametinę Naktį
Šoko vienišame perone
Artėjo daug traukinių, šaukiančių apie naują gyvenimą
Bet šitoje stotelėje jie nestojo
Traukiniai kaip susitarę skubėjo į šviesų ir naują gyvenimą