Nakties papartis —
jo žiedas šviečia tyliai
mano viduje.
Vanduo iš saulės
nuteka į mano delnus —
jie tampa tamsūs.
Miško šešėliai
perrašo mano vardą
ant samanų.
Vėjo žingsniai čia —
lyg kažkas nematomas
grįžta namo.
Pavargęs tiltas
neša mano metus lėtai —
lapai juos skaito
Saulėlydžio dulkės
nusėda ant mano lūpų —
jos tampa svetimos.


neberijus


