Kartais dairausi
Kaip dairosi kertamas medis
Liūdnom akimis
Padangę it pieną
Nuo šalto stiklainio laižau
Be saulės tamsu
Kaip be noro gyventi
Tik vėjo dvelksmas supras
Ką reiškia vos akimirką
Kažką apkabinti
O kitą paleisti
Be ačiū
Be buvo gera
Be trumpo sudie
Kartais mano akys
Kaip degančios ugnys
Kaip noras liepsnos
Ištrūkt iš savęs
Kartais esu kaip šaltinis
Iš kurio reik pačiam atsigert
Aš pats visko pilnas
Tik kartais
Negaliu prisiverst
Pažvelgt per turėklus žemyn
Tad pro mažą skylutę
Po durim bandau
Kažką prisimint
Mano mintys kaip
Pirštų žymės ant stiklo
Noris dažnai
Tiesiog nuvalyti


žiūrintis dangun


