Smilgų viršūnėm šnara šiltas vėjas
Rasas sugėręs budina laukus,
Pažadina kvapias žolynų fėjas
Ir veria joms ant kaklo karolius,
Į delnus supila gaivinančius lašus,
Į žolę gula pienių vyno kvapas,
Paleidęs pavėjui gelsvus purslus
Su paukščiais ir žiogais dainingai šnekas.
Ir noksta dienos, tiesiog į širdį smelkias
Nuslinkęs per laukus tas svaigulys.
Alyvom, pienėm ir žolynais dvelkia —
Vasaros prisirpęs bučinys.
Glaustosi prie odos lyg netyčia,
Iš pievų žvelgia gilėjantis dangus,
Aviečių lūpom ima kūnu slysti
Ir kelia širdyje saldžius drugius.
Karšta banga per skruostus nuvilnija
Ir gniaužia kvapą virpulys saldus.
Ak, vasara — saulėtoji lelija,
Žydėk ant lūpų ir uždek jausmus.


Daiva Rameikienė


