Šviesus Dievas

Jis šoka, jis dainuoja,
Gėlės žydi, viskas žaliuoja.
Jo pėdos liečia žemę,
Gyvybė veržiasi į versmę.

Jaunos merginos aplink jį šoka,
Žalias miškas juoku alsuoja.
Saulės apšviesta scena -
Mums nebaisi jokia sirena.

Mirtis, baimė ir kančia,
Eina ir praeina nakčia.
Žvaigždės tamsiam danguj -
Akimirka chaose - taip gražu.

Jis šoka, jis dainuoja,
Jis per pasaulį liepsnoja.
Tamsus šešėlis Saulės šviesoj
Žaidžia gyvenimo audroj.

Visata - baisi ir graži,
Tark gyvenimui „Taip! „ - jei gali.
Jis lekia su baltais sparnais,
Auksiniais sandalais lyg žaibais.

Beria iš baltų rankų gėles -
Siaubo ir ekstazės kupinas.
Viską, ką jis liečia - veši, auga,
Vaikų juokas liejasi per lauką.

Meldžiasi jam taurus žmogus -
Jis Dievas šviesus ir kilnus.

Sferų muzika Visatoj įausta,
Siela tamsoje buvo paklausta -
„Ar šoksi su manimi kartu,
Mirčiai žibant po žvaigždžių ratu? „