Nepaprastai negraži mergina

Kada sušalusi sniege, atsirėmė į rausvą krosnį
Jos veidas akimirkai tapo lygus, bet tik akimirkai
Tik aklas galėjo nematyti kokia ji buvo negraži
Jos paraudę stori pirštai tarsi minkė tešlą
Graibė vandenyje mirkstančius riebaluotus indus   
Raukšlėta oda tarsi lininė antklodė šildė kaklą
Tada ir akys staiga išsirito iš po vokų
Ir sukibirkščiavo ryškia akių šviesa,
Tokia šviesa spinduliuoja tik negražios merginos
Esantys kambaryje pavydėjo jai  tos šviesos
Tarsi sužavėtas tokios nepaprastos merginos
Vyras  iškėlė taurė aukštyn
„Negraži mergina tik pabrėžia koks gražus apink gyvenimas“
Ne visi sutiko pakelti taures už vyro susižavėjimą
Kaip vėliau prisipažino: vyras ją beprotiškai mylėjo