Nukirpti moterį

Nustebau, kai dešimties metų senumo nuotraukoje
besišypsantis, baltomis kelnėmis mano draugas
nustojo šypsotis.
Vasaros saulėje dešimt metų stovėjęs vyras prisimerkė.
Išskirtinė vasara virto lietingu rudens vakaru.
O pažvelgus kitą dieną,
šalia neatpažįstamai niūraus draugo
išsigandusiomis akimis atsistojo buvusi žmona.
Gėda pečiais liestis prie buvusio vyro
Jos akys prašė ištrinti iš nuotraukos
paėmiau žirkles.

Man bežiūrint jie vienas nuo kito nusisuko.
Paslėpiau nuotrauką po knygomis.
Galvojau – išbėgs į visas keturias puses.
Neišbėgo.
Atėjau nukirpti,
lietus nustojo. Pasirodė saulė.
Lašai pakibo gaiviame ore.
O moteris prisiglaudė prie vyro.
Nuotrauka iškart pašviesėjo.
Sugrįžo vasara.
Jis vėl šypsojosi.
Įdėjau nuotrauką atgal į stalčių.
Tvarkingą.
Teisingą.
Tokią,
kokią lengviausia prisiminti.