Narcizas

Aš toks gražus - nuostabu,
Nėra abejonės - man vieta tarp dievų.
Bijo, paklūsta ir myli visi,
Nors dulkėm vertė mane praeity.

Alkis nuodėmei vis dega many,
„Puikybė“ vardą jai davė visi.
Kai žmogus į Olimpą kopti užsimojo,
Antikos dievai jį nutrenkė žemyn, kapojo!

Nes dievai nesidalina krauju,
Su iš molio nulipdytu žmogum.
Olimpo viršūnėj - akina šviesa,
Oras - nuodai, apsvaigs galva!

Geriau jis gerbtų dievus,
Ir pamatys, kaip išaukštintas bus.