Akmenys lauko gale
Sulaukė likimo išnykti
O vaikystėje lakstėm basi
Ir žaizdavom tarsi slėpynių
Kai užaugau tas laukas many
Dangstos žydinčių vyšnių šešėliais
Akmenys tuomet maži
Šiandien atrodo jog parėmė dangų
Tu balsas išnykęs
Kaip dūmai pro kaminą
Pasiekia gilumas slėnių
Ir kalnai kur riedėjom toli
Jau neatrodo tokie dideli
Ten duobė kaip krateris
Vakar prapulti
Sutilpčiau ir aš ir gegužis


žiūrintis dangun


