Rašyk
Eilės (80443)
Fantastika (2449)
Esė (1639)
Proza (11190)
Vaikams (2766)
Slam (92)
English (1223)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 43 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Akmenys lauko gale
Sulaukė likimo išnykti
O vaikystėje lakstėm basi
Ir žaizdavom tarsi slėpynių
Kai užaugau tas laukas many
Dangstos žydinčių vyšnių šešėliais
Akmenys tuomet maži
Šiandien atrodo jog parėmė dangų
Tu balsas išnykęs
Kaip dūmai pro kaminą
Pasiekia gilumas slėnių
Ir kalnai kur riedėjom toli
Jau neatrodo tokie dideli
Ten duobė kaip krateris
Vakar prapulti
Sutilpčiau ir aš ir gegužis
2026-04-25 22:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2026-04-26 11:29
Alicija_
Geriausia eilėraščio mintis, kad vaikystės vietos keičiasi ne tiek pačios, kiek mūsų akyse.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą