Aidas

Vakar eidama namo nuklydau nuo išmindyto tako ir praėjau keturių aukštų namą.
Ant keistų žalios spalvos mūrinių sienų šoko zuikiai.  
Vėjas kliudė kristalo vamzdelius, it kartodamas raminančią popietės melodiją.

Pavasario Preliudas.

Ši nauja rajono pusė man nebepatiko.

Kažkada skambėjus, dabar tik aidu grįžta.

Užgniaužto kvapo priversta skubiai praėjau. Buvau nuleidusi akis.

Keista, nes žinojau kur užkelti arbatos puodeliai.

Žinojau, kad palėpėj stūkso biliardo stalas kuris savaitgaliais tapdavo lyginimo lenta.