Narcizas lyg švytinti saulė,
Ryškiausia gėlyno spalva,
Jis juokias į dangų pakėlęs
Geltoną galvelę savo.
Ei, pavasari, būk dar arčiau,
Šiluma nubėga taku,
Kur narcizai šoka iš lėto –
Ir kviečia šypsotis kartu!
Švyti, švyti – geltona diena,
Juokias žiedai ir dainuoja šviesa,
Narcizai linguoja – „ateik! “
Ir širdis jau nebegali tylėt!
Vėjas jų plaukus pakelia lengvai,
Saulė ant žiedlapių šoka tyliai,
Ir net paprasta ši diena
Staiga tampa švente tikra.


RenapoezijaPlaštakė


