Jeigu tik galėčiau, dar labiau mylėčiau
Be jokių galbūt, o, bet, tačiau,
Jeigu tik norėtum, aš tau pasakyčiau,
Kad tą rudenį pavasarį jaučiau.
Jeigu tik galėčiau, aš šalia palikčiau
Visa tai kas telpa širdyje,
Sustabdyčiau laiką ir akis užmerkčiau,
Kad galėčiau vėl matyt tave.
Jeigu tik galėčiau, kelio dulke likčiau
Ten kur tavo žingsniai taip arti,
Jei visi sakytų, niekuo netikėčiau,
Jog visi keliai lig tavęs nueiti.
Jeigu tik galėčiau, aš tiktai ištarčiau
Tai, kas kažkur liko tarp minčių,
Gal aš praregėčiau ir arčiau prieičiau,
Kad galėtum likti žvilgsnyje akių.


Daiva Rameikienė


