Kur saulė supas

Aš tavęs neieškojau - mane pats tu radai,
O tarp žodžių kurių tau neištariau tąkart
Supos vakaro saulė - raudonavo klevai,
Kraujas dilgčiojo gyslomis tekant.

Nešauk manęs vardu - atsigręšiu į tylą,
Net jei būsiu toli nuo to laiko krantų,
Kažkas šiam pavasary tyliai suskyla
Ir iš nuolaužų gimsta daugiau nei turiu.

Tu ne mano buvai, tik norėjau suprast
Ką many palikai - linko keliai,
Vėrės žydras dangus, medžiai lenkė šakas
Ir pasidaviau aš ...  Dievo valiai.

Jei sugrįši kada, nesvarbu koks bus laikas
Atpažinsiu tave - besišypsančias lūpas
Tu daugiau nei kažkas, net už viską kas baigias,
Tu  tėkmė amžina, kurioje saulė supas.
.......
Ir pavasariais žydi klevai,
Pajutai - prisiglaudusią lūpom...