Pro juodą šilką laiko

Nurengsiu tamsą -- juodą šilką laiko,
Mėnesiena už lango lėtai patekės,
Šalti spinduliai nuogą naktį išlaižo,
Kol tykiai alsuodamas sapnas gilės.

Lūpos virpėdamos tylą priglaudžia,
Pirštai paklydę ieškos šilumos,
Įsisupus į naktį gilėjančiai jautrią,
Priglusiu prie sapno nakties žiburiuos.

Aš būsiu lengva, kaip neištartos mintys,
Laiko žingsniais ištirpusi tavo delnuos,
Paliesiu tik tavo nemiegančią širdį –
Pro juodą šilką laiko švelniai pabučiuot.