Kai gimsta, išeina į gyvenimą.
O kada ir per antras rankas paleidžiami...
Kada pereina tūkstančius rankų.
Labai visgi norisi - kad nenusidėvėtų,
kad išliktų autentiški, ir purvinomis rankomis nenučiupinėti. . .
O kas gi lieka? Kaip pateikti tik geranoriškumui?
Kad neliestų, kad purvu nenulietų? Nenučiupinėtų.
Iš antrų rankų grįžtų švarūs ir
su gera patirtimi...
Po tūkstančių nenudėvėti.


Krisčiukas Gudmonaitė






