Man taip nepavaldu,
likimo margo vingiai.
Nelygiu keliu eit sunku,
ir kur prasmė pradingo?
Labai noriu turėti vilties,
bijau aš jausmų nakties.
Einu nelygiu keliu,
ir draugų mažai šalia teturiu.
Man baugu realybėje vienai.
Ir šaltoki yra mano namai.
Išgelbėki mane meldžiu -
geru, jautriu, ir nuoširdžiu žodžiu.


Krisčiukas Gudmonaitė


