Pelenai

Galiu sudeginti kiekvieną savo versiją
Ji nesupyks. Ji nepražus.
Suguls pelenais sluoksnis po sluoksnio
Sukurs pjedestalą, sostą, karūną
Tai naujajai aš,
kol kas nepažintai.

Atidarysiu, kai tik panorėsiu,
Galbūt po truputį
Tą dieną, kai gera net taip kaip yra.
Kad neužgožtų, kad nenupūstų
To pilko paminklo, tapusio pamatu.

Galbūt su jėga, plačiai ir begėdiškai
Kad sunaikintų viską aplink
Tas nusibodo, šito nenoriu
Apie aną svajoju pamiršt

Tapsiu sau įrankiu savo gyvenimo
Maldausiu savęs nebeužrakint.