Kaip gimsta žodžiai

Kai rytas dar tik brinksta danguje,
Kai vėjas per laukus lyg sapnas kyla
Ir glosto tai, kas slepiasi širdyje,
Užgimsta žodžiai ir užtvindo tylą.

Ant rasos siūlo supasi diena,
Dėliojas žodžiai į ritmingą rimą,
O paukščio balsas, lyg plona styga,
Virš pievų lėtą laiko giją pina.

Toli už miško toliai mėlyni,
O vakaras ant smilgų tyliai gula,
Nakties delnai ramybės kupini
Į širdį pila saldžią klevo sulą.

Ir kai dedi jau paskutinį tašką –
Ne tu žodžius valdai, o jie tave.
Užuodi virpinantį lengvą rašto kvapą,
Kurs peni sielą laiko srovėje.
........
Ir jei niekas tavęs nepaliečia širdy -
Ar tai gyvenimas, ar tu tiktai būni?

Su poezijos diena visus ❤️