Jaunystė

Nežinau, kodėl baimė suima kartais,
Kai matau tavo liūdną, išblėsusį šypsnį.
Spinduliai nuvilnija tolstančiais vartais,
Mano nugarą svilina ilgesio žvilgsnis.

Žvarbus ryto vėjas nušluoja gatves,
Apnuogintą kaklą, išbalusį riešą;
Pakaustyti batai apdaužo plytas,
Sudilusios sienos dar saugo nuo priešų.

Serpantiną išsukę pailsta vijokliai,
Ant seno, sutrūkusio prieškario veido.
Fasadas sumoka gyvenimo duoklę,
Ir rausvą jo grožį pabjaurina randas.

Vingiuoti skiriasi keliai:
Čia lemta man ilgam paklysti.
Gatvelės. Skersgatviai. Namai.
Likimas. Ateitis. Jaunystė.