Civilizacijos gimimas

Užmužk arba būk užmuštas,
Valdai jėgą ant peilių užburtas.
Žvėries širdis muša ritmą,
Karo stovis, štai tau rimas!

Muša būgną dark techno ritmas,
Dangoraižiai iš metalo, bitas
Futuristinių džiunglių, tu dar gyvas!
Įstatymai griuvo, įstatymai krito,
Nieko silpnaus ėmė ir nepaliko.

Nauji buvo statomi ant jėgos,
Sveikatos, turtų ir valdžios.
Kai bankrutavo sistema,
O, jai jau buvo gana.
Gailestis tapo per sunkus,
Siurbė jis valstybės turtus.
Sistema lūžo, sistema bankrutavo,
Sistema išsisėmė ir savo galą gavo.

Yda jos dvasioj buvo,
Todėl ji ir trūko.
Meilė tapo kreiva,
Naudojosi ja,
Visas dumblas tautos,
Nesitęs taip visados.

Vargas silpnam!
Dvasia kreivam.
Vargas menkam!
Ištižėliui tam.
Nes jie bus palikti,
Žvėrims sušerti.

Kristus verkia.
Bet ir pyksta,
Šūviai pykšta,
Tie kurie išnaudojo,
Ant gailesčio jojo!
Kristus bus teisėjas -
Velnią nuneš vėjas!

Pasiektas dugnas,
Dark techno būgnas,
Pila aistrą į širdį,
Vizija ima ir kyla:
Prometėjas geležinis
Kyla ir nėra baigtinis,
Jo dvasia be ribų.
Civilizacija Vakarų,
Teka aušrinė,
Jo tėvynė,
Sužydės gėlė geležinė,
Jėga jos bus begalinė.

Ląstelė su metalu,
Galingu ryšiu,
Būtinybės priversti,
Išgyvenimo versti,
Susijunks jie kartu,
Priešams bus kartu.

Technologija ir mokslas,
Išradingumo pilnas oras,
Grįžus prie savo šaknų,
Suteikiančių jėgų:
Tėvas kovoti mokė.
Mama kaip mylėti rodė.

Iškreiptą meilę ištiesink,
Tai kas prieš ją - niekink!

Ar ten slypi jėga?
Kristaus prikelta,
Prometėjaus atnešta.

Chaosas gimdo Prometėją,
Kristus valdo ir kuria jėgą!

Meilė ir hitech'as,
Renesanso miestas!