Ledonešis sušiktas

Upė pirmiausia sustoja.
Tada pradeda galvoti.
Tada - velniop viską,
paleidžia ledonešį.

Ledai pajuda
lyg kažkas dugne
būtų sprogę.

Traška krantai.

Luitai lipa vienas ant kito,
stumia,
daužosi.

Jis ateina
kai viskas per ilgai
stovėjo vietoj.

Ir tada
visi planai,
visi tie sušikti grafikai

pradeda plaukti
žemyn upe.


O, baltas milteli,
upės pusbroli.

Tu irgi ateini
kai viskas per ilgai
stovi vietoj.

Kai galva užšąla,
kai mintys sustoja
lyg sunkvežimiai pasieny.

Tada ant stalo
atsiranda mažas kalnas.

Ir staiga -
viskas juda.

Žodžiai,
planai,
širdis,
visa ta sušikta mechanika.

Lyg kažkas dugne
vėl būtų sprogę.

Ir pasaulis pradeda traškėti
nuo greičio.