Tirpstant saldainiui

Tirpstant burnoje saldainiui,
nematomas genys stuksena žinią, 
kad nesu vaikas,
kad žodžiai kasdien sunkėja,
nes prisideda dar vienas atomas,
ir smegenys kalkėja ilgainiui,
todėl sakau ačiū praeitį
aukštinančiam dainiui,
apdainavusiam saulėtą rytą
ir jaunystės vėją,
nors dabar jau kitas, painus
lyg Gordijaus mazgas laikas,
ir ne viskas blogai baigias
suvalgius visus saldainius.
Pasaulis gražus ir tada,
kai jau nebesi vaikas.