Dėl požiūrio į dulkę

Jau nemanau,
kad galima suklysti,
parodant į save kaip dulkę -
visi aukšti dalykai -
(netgi surasti)
protingai slepiasi už jos.
Žiūriu štai į tave, žmogau,
ir nematau,
kokie pasauliai įsikūrę
vaikščioja po tavo sielą,
smegenis, po širdį,
kaip kas atrodo ten -
net Dievas.
Ir netiesa turbūt manyti,
kad mano užgaidos nevertos paskatų -
išėjus iš savęs kažkur
ieškoti Prano Karlonų...