O pa pa, o čia čia...

O pa pa, o čia čia...
  Ir taip,  Prany, neužmiršk... neužmiršk žinoti kaip meteoroidas skiriasi nuo meteoro ir meteorito, - girdžiu savyje ir sieloje džiugu it po dangų išėjus pavaikščioti, turint ten galimybę pažiūrėti  Dievui į akis ir stebėti reginius, kurie net nežinia ar kada rūpėję, ar išvis žinoti. Dabar gi taip ūmai paprasta, artima, netgi pajauti,  kad pradedi savyje šypsotis ir jautriai it bažnyčioje stebėti pajautomis  pasikartojančius dalykus (būtis), kurie ir anksčiau kartu su tavimi, Prany, minkė molį, kad atsitiktų kaip buvę, kaip yra, kaip bus. Ir labai įtaigu, dieviška, kad nereikalinga apkrauti save abejonėmis (dvejonėmis): negi taip buvo? taip yra? taip gali būti? Turbūt ne dėl vienos  priežasties TAIP - esu atidžiau sužiuręs į esančią galimybę pasikartoti. Kai tik ant liežuvio užsikeliu kalbą apie tai, regis, visa savijauta sujunda, sukruta, ruošdamasi žygiui  į tolimiausius laikus, nepaisant ar žengčiau į priekį, į būsimą save,  ar žengčiau atgal, į buvusį save.
 
Plaukė žąselė per ežerėlį
gir gir gir, gar gar gar
per ežerėlį.

  Kaip toli ir kur taip pavyksta nužygiuoti, nemanau, kad ir Dievas žino, bet nuo čia, regis, ir prasideda svarbiausias dalykas: suprasti ir liautis  žvalgytis Dievo kaip piemens. Ne piemuo gi! - ateik čia, nueik ten...  Laikas pagaliau pačiam suvokti kokią  daugybę galių jis perdavė, kad ir tau, Prany. Kaip nuosavybę. Taip, taip!.., Ir nepamanyk, kad į tokias apeigas atsitiktinai rodau storesniu balsu. Tik taip dėliojant dalykus paregi, kad va tik šitaip Dievas ir visur ir visada.

Ėjo mergaitės į mokyklėlę
o pa pa, o čia čia
į mokyklėlę

  Kai skaitai, Prany, save, nemanyk, kad iš tikrųjų skaitai save. Atrodytų, kokia paprasta ši dainelė, o kiek daug ko reikia, kad ji būtų. Prireikė kelinto karto, kad išgirsčiau Tokį save. Smagu suvokti, kad pats, taigi  Pats, be pašalinės pagalbos, tačiau pasirodo, kad tai tik užuomazga atidos, saugančios, kad išvengčiau ne į savas rogės įsisėsti. Įtaigu, kad toks poreikis stebėti save žmogaus orbitoje darosi ne tik dieviškai suvokta pareiga,  bet ir sunkus darbas. Retas meteoroidas patampa meteoritu, pasiekęs žemę; kiti meteorais sudega kelionėje į ją...

Ne vienos ėjo - ir bernužėliai, 
o pa pa  o čia čia
ir  bernu...
----___
iki!