Teatro šviesa

Scenoje stalas, ant stalo tvirta Sipario ranka
Laikrodis „ VostoK“ rado keturias valandas
Rūkas aktorius aukštas, jo pečiai išlenda iš užkulisio
Rankos ilgos, megztukas megztas virbalais, plačiomis rankovėmis
Balti delnai tvirtai įsikibę į „ štelverką“
Siparis M. Gorkio „ Miesčionys“ personažas storomis šlaunimis
Neišraiškinga pečių linija ir išraiškingomis ramiomis akimis
Makaluoja rankomis tarsi iš viduramžių „Tristano ir Izoldos“ baleto
Narmontaitė šluoja, mojuoja čežančia šluota jau kelias minutes
Rūko akys įsitempusios, ranka ant štelverko paraudo nuo įtampos
Siparis keičia sukryžiuotas kojas, slidinėja ant kėdės
Profesorė Vaišytė tyli.
Į prožektorių šviesą  įeina Arvydas Bagdonas.
Spinduliai žaižaruoja jo akyse. Siparis įeina į vaidmenį - ištiesia dviratininko kojas
„ Ko atėjai? “  personažo tekstą Siparis žino tvirtai.
Arvydas žiūri į dėstytoją plačiomis, bejausmėmis akimis
Mindžikuoja nuo vienos kojos ant kitos.
Vaišytė judina pirštus kviesdama sakyti tekstą
Arvydas žengia žingsnį į priekį ir tarsi „ galvoja“
Dėstytoja dar intensyviau vilioja iš Arvydo tekstą,  judina pirštus lyg mažus krabus
Arvydas palenkia galvą į šoną, atveria burną, rodo dantis
Įjungia: mmmm.. ir visiems netikėtai
„ Užmiršau tekstą. Atsiprašau. “ Veidas nušvinta giedra, saulėta šypsena
Vaišytė užsimerkia.
Siparis pakeičia veidą iš carinės epochos personažo į tarybinį ir žiūri į laikrodį „ Vostok“
Rūkas nuleidžia štelverką – salėje tamsa