Stebiuosi.
Ar Pranas dar gyvas.
Prieš penkiolika metų
jis jau buvo senas.
Ne „senstantis“ —
senas,
kaip medis, kurio niekas nebematuoja.
Išmirė visi
jo amžiaus pažįstami.
Ir nepažįstami.
Tie, kurių vardų nežinojau,
bet mačiau juos dingstant.
Laikas perėjo per juos
be klausimų.
Be pastabų paraštėse.
O Pranas?
Tylus kaip eilutė,
kuri neišbraukta.
Gal jis dar stovi kažkur,
laikydamasis ne už datų.
Gal niekas jam nepasakė,
kad jau laikas.
O gal poetai
nemiršta taip, kaip žmonės.
Gal jie tiesiog
nebeatsiliepia.
Ne todėl, kad negirdi -
todėl, kad jau pasakė.
---
Brudų brudas
(jokiais metais negimęs)


Keliaujantis Tamsa


