Lengvas savaitgalis

Gražiai sulankstyti rūbai, švarios šukos ir sidabro auskarai
Smulkūs tarsi plastmasinio manekeno rankų pirštai,
Trina trumpas, lieknas kojas plaušine kempine
Skalauja burna atidžiai, kol akys pasidaro siauros
Su mėlynais džinsais ji atrodo mokinukė, pakviesta į koridorių iš klasės.
Ištiesi ranką ir ji nuolankai ją suspaudžia
Šleivoja mažomis jaukiomis pėdomis tarsi šypsosi
Smakrą prilaiko ranka ir veidas švarus, nupraustas iki baltumo
„nori valgyti? “
ploni pirštai išduoda jos prarastą aristokratiškumą
Pasakoja receptus. „
„ galiu padaryti tai kas skanu“
Kada ji taip sako: ji žmogus
Rūko nereikšmingai nešdama cigaretę burnos link
Kalba greitai lyg pasakotu pro šalį lekiančiam traukiniui
Moteris neišlipusi iš mergaitės suknelės
Vis juokiasi barstydama perlus
Akys dega noru gyventi
Išsišiepia tarsi benamei kas pasiūlė šiltos arbatos puodelį
Greitakalbe pasakojo apie motiną, besijuokiančią pro aukso rėmų akinius
Tai motina grasino pirštu su trimis aukso žiedais
„ Niekas tavęs nemylės, vaikštai su kupra tarsi krūtinėje pelkė“
Sekiau kaip ji ryte susikūprinusi šleivoja per kiemą,
atsisuka ir ieško manęs lange
Smulkios rankos ir trumpa šukuosena žadėjo lengvą savaitgalį