Saldumynų sala

Jis gyvena turtingai,
Viskas klojasi sėkmingai.
Jis elitu save vadina,
Dievai dovanas dalina.
Džiaugsmas nemato ribų,
Vien malonumai, iš tiesų.
O, ten sala saldumynų,
Tik priviligijuotiem atidarytų!
Peržengti ribas,
Pabandom šitas.
Gaila, laižyti ledus nėra nuodėmė,
Ar supranti apie ką yra šita raidė?

Ir viskas ėmė ir išaiškėjo,
Jis kur akių padėti neturėjo!
Prieš visa plyną Pasaulį,
Garbės neteko po Saulę.
Pedikas, vardas ne koks,
Liaudis atsimins visados!

Žuvis pūna nuo galvos,
Slenka plaukai nuo šitos.
Sužaloti dantys saldumynais,
Jo imperija virsta pelkynais.
Jėgos senka su kiekviena karta,
Kurios dvasia yra silpna ir kreiva.

Jau kaip buvo, nebebus niekados,
Kažkas keisis arba grįšim prie klaidos.
Toleruotina klaida,
Taps norma baisia.