Balta drebulė šlaitą kloja,
Po slidėmis dainuoja sniegas.
Lyg vėjas, skriejantis rytojun,
Pasaulis viršukalnėmis bėga.
Bet klysta briauna, smūgis į šoną
Snieguotas greitis staigiai bloškia.
Lyg tuščias balnas tarp pūgų
Sustingsta – šaltis veidą skrodžia.
Tačiau ranka bičiulio tiesias
Lyg kelrodė žvaigždė virš sniego.
Pajusk pusiausvyrą – jis šviesiai
Ištirpdo baimę, kas dar miega.
Ir briaunos klauso, slydis gimsta
Lyg paukštis kerta kalno sieną.
Viltis širdy ir baimė rimsta
Aš laisva šią akimirką vieną.


Niuks




