Šalia

Kambaryje — kėdė.
Ant jos — tavo veidas.
Bet niekas ten nesėdi.

Kiek kartų buvai
kito žmogaus pavasaris,
bet pamiršai,
jog ir žemei po tavim
reikia lietaus.

Tiek kartų rišai žaizdas,
kad tavo pačios oda
išmoko kraujuoti
be garso.

Ir vis dėlto —
kas gers,
kai šaltinis išdžius?

Ne tada,
kai visi bus išgelbėti.

Šalia.
Savęs.