Ant tik ką nudažytų žvaigždžių kūnu pasirodė pėdos
Didelės, kvėpuojančios, tamsios lyg Žemės dulkės
Žvaigždžių dažytojai skubėjo jas uždažyti spindinčiais dažais
Deja, pėdos neišnyko
Kas bus, jeigu žvaigždes kažkas sumindys?
Šiaurinės žvaigždės dažytojas jau miegojo kada išgirdo šnaresį
Kažkas atsargiai, atidžiai dėliojo labai sunkias kojas
„Atsibundame tik todėl, kad laukiame geros žinios“
Juk gera žinia niekada nepasako, kada ji ateis?
Dažytojas praskleidė užuolaidas
Už lango ramiai, kilnodami apvalias kojas, slinko drambliai
Jų buvo tiek daug, kad artimiausios žvaigždės net prigeso
„Tai jie palieka pėdas“ šypsojosi žvaigždžių dažytojas
„Kažką reikia aukoti, kad gautum gerą žinią“
Dramblių ėjo tiek daug, kad nesimatė galo


Sigitas Siudika







