Iš dienoraščio

Akis užmerkiu


Akis užmerkiu –
Iš kur ta raudona?.. –
Lyg kraujas nesenai palietas... –
Ir jo gausa... –
Čia ne viena auka... –
Per žemę, mano kūną –
Regėjimus
Kaip rūgštys skrandžio ėda...

Lyg nepermaldomi gaisai! –
Ne, ne... –
Ne žaros vakarinės,
Kurias palydi... –
Kurių klausais... –
Kurios per širdį medumi
Kaip ilgesys kažko –
Kaip išbaigtinės...

Patrankos, tankai –
Koordinatės gabalais
Į orą su viskuo pakyla... –
Jei dar gyliau,
Raketomis bei bombomis –
Orešnikų padariniais
Link įsčių prisigaut grasina...

Ir ten žmogus –
Ir čia žmogus... –
Iš proto sugalvojęs karas
Pasišaipyti, pasityčiot, pasijuokt...
Kiek laikmečiai užnešę užmarštim –
Vėl apkasus tarpu tautų,
It ir turėtų šitaip būti,
Kasa...

Kaip zombiai miestai –
Kaimai išpjauti...
Suplėšyti keliai, perkreiptos upės...
Ugnis ant elektrinių, fabrikų... –
Kad tik skaudžiau –
Kad suniokoti būtį!.. –

Iš kur ta patirtis?.. –
Juk nebuvau...
Tragedijų čiuptuvai kiek nutįsta?..
Kas šildos rankeles –
Kiek pusių ir veiksnių?.. –
Ir pats nebe žinau,
Kalašnikovą pasičiupęs puolu
Ar užfrontėj,
Pailgęs poilsio, tarp daugiabučio celių
Nuo šachedų žūstu...


                      2026-01-17