sausio naktys

diena, speige išsilydžius,
lediniais nagais raižo žandus,
net sušalus tamsa po žvaigždynais,
stingsta mano delnuos išsigandus.

vėjais šūkauja naktys ir spindi,
beria burtus šerkšnas į žemę,
dangaus šukės elegantiškai sukas,
šokį jų nemiga akimis mano semia.

klausos sutemos aikščiojant sniegui,
kaip pačiumpa jį žingsniai sušalę,
iš šios pasakos gniaužtų ištrūkti
tik žvarbesnis rytas tegali.