Pabudus gyvam Sausio 13-ąją

Šiandien turiu norą
pakalbėti su tavim apie žiemą ir orą...
Žinai, devyniasdešimtieji man
nesukelia jokios nostalgijos – 
niūru, keisti pinigai, beprotiškai šalta...
O prisimenant aštuoniasdešimtuosius –
kitaip... Vėl suvirpa atminties gijos.
Lyg gaivus vėjas glosto išstypusius uosius.
Bet man jau vėlu ieškotis lagamino
ir palikti šalį, kuri sunkiai augino.
Todėl kai eilinę sausio 13-tą
pabundu gyvas,
o aplink aidi tas pats naratyvas,
prisiminęs tave prie tanko
du šimtus gramų degtinės išmaukiu –
nėra tai žygdarbis, nei kažkoks dyvas.
Ir su vėju už lango,
prie žvakės ne kaip geležinis
vilkas užkaukiu.