rašyk.lt: Kūriniai / MJ2X11 / Ne vėjas

- Aš noriu pati kažką spręsti. - jos juodus plaukus sušiaušė vėjas.
- Tu nesupranti. - žvelgdamas į tolį atsiduso Augustas.
- O tu vis dar laikai mane vaiku. - paleido tėčio ranką.
Augustas tylėjo ir norėjo vėl suspausti jos ranką. Jei tik tai būtų taip paprasta.
- Mes liekam skolingi laisve kažkam. - jo šešėlis pajudėjo link namų.
Gotika jautė tik vėją, bet ne jo žodžius.

Blogas komentaras Rodyti?

2026-01-07 13:45

Trantsliukatoriuts Agu Kitkits

Na taip, proza, pet kats tia per gapalėlits, m? Tia kaip vien kelnėts its vitso garderopo, arpa kaip tsvarkats, arpa kaip tik palaidinukė, pet ir tai ne, o veikiau jau tik pirtstinėts ir tai tik viena, arpa tik kojinytėts ir tai tik viena, arpa kazkokia tai nutsilamziutsi vatsarinė peretė, – o kur vitsats garderopats, kur??? Tsuradai grazų tavo akimits vardą, Gotika, ir pandai jį kazkaip tai pritaikyti, tsukurti jam kūrinį, taip?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas