Sakiau neišsigąsiu

Sakiau neišsigąsiu –
kai naktis uždarys duris,
kai mintys lips per kraštus
lyg vanduo po pavasario ledu.

Sakiau neišsigąsiu,
vėjų stipraus ūžimo,
žaibų garsaus trenksmo,
eketės atsivėrusios prarajos.

Sakiau neišsigąsiu –
tavo šešėlio ant sienos,
šuns užkritusio pavadėlio,
raudoniausio saulėlydžio.

O jei vis dėlto sudrebėsiu –
tai ne pabaiga.
Tai riba,
kurią peržengiu.