Atleisk

Sakyk, ar gali gėlės būti priešais?
Jos aromatą skleis, tiesa.
Bet dėl to vandenį išliet ir riestis -
Juk jos tylės, gal aidu atkartos.

Žinau dėl ko tau skauda, brol,
Pakeisčiau visas samanas,
Jei tik galėčiau
Ir miško grindinį nusėčiau
Auksiniais, perlų vėriniais.

Visai netyčia nukrito klevo lapas,
Taip gal turėjo būt, o gal ir ne,
Atleisk, meldžiu dangau, atleisk,
Juk durys atviros gėlėms padovanot.