Paliko Draugai

Žydi, kvepia margos gėlės,
Skraido karvės po langais –
Vėl atėjo vasarėlė,
Vėl aš gersiu su draugais.

Bet kadaise taip nutiko -
Net nenoriu prisimint -
Kad mane draugai paliko
Ir nusprendžiau padabint

Aš kalėdinę eglutę –
Ją išpuošiu nuostabiai
Ir ateis per man bobutė –
(Myliu ją labai labai),

Pasakys ji man: „Neverki,
Bus tų bobų ir draugų,
Šunį tu geriau pašerki,
Juk gyventi nuo-sta-bu! “.