Taip nurimstu, kada gyvenu tarp raidžių.
Tarp einučių einu, esu tarp eilių.
Man taip jauku, bet baugu, ir nors nesaugu.
Turiu knygose, tarp eilučių, aš draugų.
Pasisakyki, išsisakyki, noriu pasisakymo.
Noriu ir ieškau tarp eilučių, spurgos ir arbatos.
Į Žemės centrą, į proto centrą „lendu“.
Ieškau prasmių, kasdienių prasmių, ir laikų.


Krisčiukas Gudmonaitė


