Mintyse pagarbinęs Perkūną
dievaitį persižegnojau
ir tris kartus nusispjoviau į kairę pusę,
kad galėčiau saugiai per gatvę eiti –
nebėgsiu per ją lyg šuva uždusęs.
Seniai, dar mokykloje sužinojau,
jog stebuklų šiais laikais nebūna,
bet kartais koja už kojos kliūna,
todėl einu per gatvę prieš tai apsidairęs –
saugau tėvų duotą mirtingą kūną.
Tą daryti raginu ir tave.


Kama Sutrius


