Apsestieji

Ideja pjesei ir fragmentai.






Ideja.

Artimieji rytai. Griuvesiai. Begantys zmones, ginklai, saudymai. “Ten mes busim saugus, jie, europieciai, gerai priims. Ten yra musiskiu. ”

Nykuma, sunkus darbas. Ateivis svetimojoje salyje. Savi imigrantai. Bendruomines dvasia. Dievas, Alachas. Pusnuoges neskoningos europieciu merginos megapolio gatveje vakare, kviecia prisijungti Ahmeda, jis nusispjauna ir kalba apie dorybinga moteri auditorijai.

Pyteris smagiai, lengvai, bet nuobodziai gyvena, pasilinksminimai tapo rutina, nusitrynusia moneta. Sutinka Ahmeda ir mano kad jis toks, kaip jis. Ahmedas nepatiklus, svetimoje salyje jam daug kas svetima. Issiskiria ju poziuriai i moteris, gyvenimo buda, maista, religinguma ir pan. Sutaria tik del aukstos gyveno kokybes salyje ir klestejimo.

Smogia ekonomine krize. Ahmeda spaudzia imigranto salygos, jis kuo giliau ilenda i savo bendruomine, kurios centre Alachas. Musulmonu salyje daugeja. Ekrane vargani pabegeliai, moteru dejavimas garse. Imigrantai nepritampa. Trinasi bendruomines. Soc tinklu zinutes ekrane skatinancios neapykanta, vaizduojancius europiecius nacistais, musulmonais aukomis. Trinimasis tarp bendruominiu suintinsiveja. Vyrisku ir agresyviu musulmonu grupe pirmoji zengia zingsni link nusikaltimu. Pusnuoge mergina isprievartaujama (is scenos isvelkama pusnuoge mergina ir tuscioje scenoje paledziamas dejuojantis moters balsas). Pyteris isgazdintas nusikaltimu ir jausdamas imigrantu jega apsilanko vienuolyne. Jautrus Vienuolio pokalbis su Pyteriu, apie apsesta Mahometa, bet vienuolio nuomone, kad visgi su jais galima susitarti. Jis gilinasi i savo saknis, kaip reakcija I pasikeitusi miesta, kuris jam susvetimeja. Pyteris isitraukia i reakcinga tradciniu vertybiu judejima, kaip atramos matomoje istorijoje ir jam tai tampa certainty.   Ekrane – zygiuojantys wermachto kareiviai – istraukta is ww2 archyvo, spalvotai. Ekrane pasirodo twiterio feedas apie imigrantu nusikalstamuma, agresyvuma ir vietiniu aukas. Ivyksta riauses, vyriski musulmonai yra ziauresni, todel laimi. Tai isgasdina ir iaudrina vietinius gyventojus dar labiau. Radikalizacija isplinta.

Ivyksta demokratiniai rinkimai. Abieju pusiu radiklai nepatenkinti, nes norejo daugiau. Ant stalo padedami planai ir planuojama ginklu kontrabanda. Salies oficiali armija susikaldyta etniskai, religiskai, silpna, neaprupinta ir negausi, nes tiems, kurie ja maitina ir formuoja, atrodo, kad armijai nera kas veikti, nekyla gresme. Jie gyvena komforto zonoje, muilo burbule, gerai apmokami. Vienas is generolu randa pasiteisinimus, kad negali to ir to, be finansavimo, o finansuotojai neturi is kur gauti lesu. Uzsigeriama viskiu.

Po ziezerbos, casus belli, kyla karas. Kazkas aiskiai pasako – zaidimai baigti. Del to, kad Ahmedo bendruomine laikosi savo, o Pyterio gyvena sau, atomizuoti, sukasi savo problemose del isgyvenimo, musulmonu pasiaukojimas laimi. Muslumonai fataliskesni, Ahmedas ant griuvesiu, Gazos griuvesiai ekrane. Kaip jis jauciasi? Du is triju sunu jo yra mire. Vienas sunus mire ji gindamas. Islamistai suvalgo jo lavona, nes badaujama, po eknonomikos griuties. Islamistai pries kanibalizma atrodo sulyse, alkani ir kenciantys. Vienas is imamu sudejuoja, kad tinkamai, pagal religija, nera plaidotas kunas. Ekrane, fone, imam of peace twiterio zinutes apie taiku Islama. Ahmedas bando perkalbineti savo ginklo draugus, susvelninti ju isitikinimus. Taciau islieta per daug kraujo, kad atsisakyti savo tikslu.   Ahmedas yra sunaikinimas radikaliu gauju. Visur badas, karas, ligos ir chaosas po tiekimo grandiniu zlugimo.

Multikulturine salis ikrenta i chaosa ir pavirsta I katila kuriame visi kariauja su visais. Pagal naturaliosios atrankos principa isnyra is kraujo upiu jegos kvestionuojancios dorybes kaip pliena. Radikaliu jegu menas kariauti kencia del infekcinio fanatiskumo. Dorybes laimi pries fanatiskuma. Dorybes nemato ribu tarp tautu, rasiu, suvienta po Atgimusios Vieningos Valstybes veliava. Po didelio musio ir pergales diktuojami 10 dorybiu po erelio veliava. “Naujam Pasauliui, nukalsim naujus istatymus! ” Po kiekvienos padiktuotos dorybes kalasi lyg kaltas, garsas – dun! Su sviesos efektais. Bailumas – didziausia nuodeme. Kitatauciu per daug ir per gerai isitvirtine, kad vietiniai ju atsikratytu. Zinute vienuolio, kad su musulmonais galima susitarti.

Uzsibaigia merginos, su marga skarele dengiancia plaukus. renkancia geles dviem sunums, su aptemtais sviesiai melynais dzinsais, juodu odiniu svarkeliu, kulnais ir niuniuojancia lopsine treciam kudileliui savo.







Pjeses Fragmentai.

Sinopsis.

Atsidaro uzdanga. Garsas, panasus I sirena (bet ne sirena), kaip aliarmas, is zemo daznio I auksta, nusileidzia, pakyla – taip 3 kartus. Staigus garsas dun kartu su  sviesa – dorybe nr1 (pvz Protas). Ant fone ekrane Uztemsta. Dun antras – dorybe nr2 (drasa) ekrane vienu zodziu. Uztemsta. Garsas dun trecia karta – dorybe nr. 3 (istverme), uzgesta. Iki desimties. Scenos viduryje zmogus tamsoje matosi tik seselis, pries ekrana, kai ekarna apsviecia.

Po desimties dun, Sviesos palengva nusviecia zmogu. Jis su metaliniu salmu, ant kurio – balti paukscio sparnai, su grandiniais sarvais, raudonu apsiaustu, rankose pasiremes ant kalavijo, sedi ant kedes. Nuleides galva. Letai ja pakelia ir taria besikeldamas nuo kedes, atsistoja pries auditorija ir taria:

Zmogus:
Regejau as vizija budamas tautu katile ir pasaulio centre. Jegos zmones vijo I Pasauli, o tos pacios jegos Pasauli vijo I zeme. Taip susipazinau su Zmonija. Ju veidai visokie – nuo balto per ruda ir geltona iki juodo. Trinasi jie ir dabar dideliame, o galbut, ankstame mieste. Kiekvienas ju su savo istikinimais, viltimis ir Pasauliais. Kalba jie desimtimis kalbu – kaip rasti viena sutarti tarp ju? Vizija lovos patale aplanke baisi. Sliuzus kraujo upems geidzia atverti piktosios jegos – kaip sustabdyti tvana ir Dievo pykti zemeje, kuri pamete kelius ir nemato savo ateities?! Ar leisime miesto katila maisyti velniams? Ar perimsim kontrole I savo vadzias? Tesviecia mums apvaizda ir parodo kelia I ateiti is savo geriausiu noru. Tekrenta beveidis blogis, nusidazes balta, ruda, geltona ir juoda spalva. Teranda kelia vieninga zmonija. Antraip mums gresia katastrofa.

Trenkia zmogus kalaviju I zeme su garsu dun ir sviesos zybsnis!

Zmogus:
Ne!
Tegul dvasia zmonijos isryskeja, tegul tesusijungia I viena ir temato ateiti sviesia.

Vien dun garsas su sviesa ir po to – staigi tamsa.

Uzdanga nusileidzia.

Sinposes pabaiga.




Scena Nr. 1.

Veiksmas 1.

Ikaitintas saules Dykumos fonas, Scenoje plytos, armatura, sugriauta siena. Pries dialoga – musiu zvimbimo garsas.


Omaras: Saliam aleikum, Ahmedai

Ahmedas: Aleikum saliam, Omarai.

Omaras: Kaip tau praejusi diena? Girdejau artilerija mieste. Visa tavo seima sveika?

Ahmedas: Vel vanduo nutruko. Elektra trukinejo taip pat. Ali teko naudotis tamsa, kad parnestu kibira vandens. Vel nesaugu. Kartu ji lydejo Ysuzufas. Zaynas liko kartu su zmona Fatima. Ji skundesi, kad mazoji Aisha yra vel alkana. Mama Maryam  neduoda ramybes, vis dejuoja. Tevo nebera, isejo kazin kur ir nebegrizo.

Omaras: Cia tik skurdas, badas ir ligos. Viskas per revoliucionierius. Prakeiktas valdovas. Prakeikti revoliucionieriai. Kas zinojo, kad ties tuo viskas prieis? O tavasis Yusufas bande isversti is sosto valdova, prie kurio buvo maisto ir vandens iki sociai. Ka jis dabar galvoja?

Ahmedas: daug meldziasi.

Omaras: kaip ir mes dabar visi.

Ahmedas: Viskas pagal Dieva, inshallah.

Omaras: inshallah. Jis mums pades, turiu plana.

Ahmedas: Koki, Omarai?

Omaras: Pasiekti Europos krantus!

Ahmedas: Tai bent zygdarbis.

Omaras: Su Dievu viskas imanoma.

Ahemdas: Tas tiesa. Daug musu jau yra pasieke Europa. Ten yra musiskiu. Europieciai suteiks parama, mes galbut busim visi pamaitinti? Sklinda gandai, kad net tiek, kiek turim neteksim. Arteja tikras badas.

Omaras: Tai ka prarasim? Europa – turtinga zeme!

Ahmedas: Ali ir rizikavo savo gyvybe, prisjungdamas prie revoliucionieriu, kad ir mes butumem turtinga zeme taip pat.

Omaras: Tai ko jis ne su ginklu, o kibirus vandens nesioja?

Ahmedas: Nes jis mane myli. Ir savo motina Fatima. Ir brolius Yusufa, ir Zayna. Ir jam rupi jo mazoji sesuo – Aisha.

Omaras: Galejo pries tai pagalvoti apie juos, mesdamas issuki valdovui.

Ahmedas: Dievo valioj, valdovas degs al-Hutamoj, pragare, suris ji ugnis. O mano pirmagymio sunaus, Ali, maldos apsieks dangu.

Omaras: Ateina ziema, temperatura kris zemiau nulio. Atrodo, kad jusu pavasaris pavirto I ziema!

Ahmedas: Europoj yra sildymas.

Omaras: Ir grazios merginos. Laisvos labai...

Ahmedas: Man svarbu, kaip pamaitinti Aisha, Fatima, Ali, Yuzufa ir Zayna. Parsigabenti motina Maryam taip pat.

Omaras: Kazin, ar galetum gauti antra zmona Europoj?

Ahmedas: Kazin, ju paprociai kitokie. Be to, nesitikiu daug uzdirbti. Sunku bus islaikyti didele seima. O kodel klausi?

Omaras: Ne, nieko, siaip sau.

Ahmedas: Nieko cia kitaip nebus. Ten grazu, zalia, o cia? Isgyvenimas ir tiek, be jokios ateities, visa salis griuvesiuose! Kokia ateiti turi mano sunus? Kaip vaikus augins Aisha? Nieko nebus, teks fataliskai per dykumas, kalnus ir juras pasiekti Europa.

Omaras: Teks susimoketi.

Ahmedas: Viska atiduosiu, kad is sios Dievo prakeiktos vietos isvykciau.

Omaras: Puiku! Reikia planuotis.

Ahmedas: Sakyk data ir mes renkames maisus. Daug neturim, nesdami nepavarksim.

Omaras: Tai I Europa?

Ahmedas: Dievas didis, I Europa!

Omaras: inshallah!

Ahmedas: daugiau taip nebegalim.

Scenos Nr. 1 pabaiga. Negyva  ozio su ragais dvesena dykumoje – vaizdas ekrane ir musiu zvimbimo garsas. Uzuolaidos uzsidaro.


Veiksmas 2. uzuolaidos atsidaro.

Ahmedas, vedamas Omaro ir keliu kamuflezu pasivilkusiu kariu su kalashnikovias, kartu is paskos jam seka 25m Ali, 21 Yuzufas, 19 Zaynas ir 10m Aisha su 50m zmona Fatima, 70ies Mayram (visos su juodom sukniom ir juodais hijbais (bet ne burkom) suviu  garsai, lyg seseliai pasilenke slenka per griuvesius.

Ranka moja Omaras.

Omaras: greciau cia, jeigu pakliusyt jiems I nagus, nei vieno nepasigailes.

Ahmedas tyliai Ali.

Ahmedas: melsk toliau musu dieva Alla, jis mums padeda, mes jau arti.

Ali: Teve, bukim drasus, Alla mums tikrai padeda, jau tikrai nedaug liko iseiti is sios mirties zonos.

Aisha pradeda verkti, bet Fatima uzciupia jai burna.

Mayram: sunau, gal geriau butumem like namuose?

Ahmedas: jau nedaug liko, motin, pakentek.

Mayram: geriau buciau danguje su tavo tevu.

Ahmedas: Viskas Dievo valioj.

Omaras piktai.

Omaras: sa, sunys, jeigu taip garsiai kalbesit, jie visi mus pribaigs!

Lyg seseiai jie visi praslenka.

Scenoj tamsa. Musiu svimbimas, kuris nutyla. Prasideda Bangu osimas. Bangu osimas palengva nutyla. Palengva pasigirsta pauksciu ciulbesys.

Uzdanga uzsidaro.





Nerasyt negaliu, bet nesinori prirasyt nesamoniu;-)