Amsterdamo priemiesčio mažos sūrių parduotuvės vitrinoje kabo Avies ir Ožkos nuotraukos
Gatvė purvina, ožkos šiuo grindiniu vaikšto kiekvieną dieną
Gyvos ožkos sustoja ir žiūri į Ožkos ir Avies nuotraukas vitrinoje
O susižavėjusios palieka savo pėdsaką
Kažkada Ožka ir Avis žiūrinčios iš reklamos irgi kaukšėjo keliu pro parduotuvę
Jos tikėjo žilabarzdžių laimės žvaigžde
Galėjo barzdą atiduoti, kad yra laimingos
Atsivedusios po dešimt žilabarzdžių vaikų, išauginusios ragus ne vienam Ožiui
Ožka ir Avis sūriais buvo išklojusios trisdešimt tris spintas
Turėjo kažkokią sąžinę - niekada nedavė surūgusio pieno
Nieko nesimokė – neatėmė iš žmogaus žinių
Tylėjo, nors turėjo pasakyti daug blogų žodžių apie žmogų su botagu
Dabar jų nuotraukos kabo vitrinoje ir nepaisydami purvo
Milijonai žmonių, suvilioti jų grožio, praveria parduotuvėlės duris.


Sigitas Siudika


