rašyk.lt: Kūriniai / Krisčiukas Gudmonaitė / Rožiniumai, Rožančius ir Roželė

Kaip man rūpi. Kaip negaliu paleisti.
Man paauglystėje buvo mintys doresnės.
Tos Ponios, Tos tetos, ligas sijonais dangsto,
rožiniumai jų rūbuose sklaistosi.

Man mintys, šąlu ir rožinis pirštinėje,
jau antras ratas, dar 10 „SVEIKA MARIJA“.
Sninga o ką tik lijo, 10 rožinių lelijų.
Ak Angele, man vis dešimt, rožių užgijo.

Blogas komentaras Rodyti?

2025-11-30 18:33

Krisčiukas Gudmonaitė

Ačiū, Kitkuti už gerą žodį ir komentarus. Visai manau čia galima žiūrėti, poeziją galima prisitaikyti sau, arba žvelgti plačiau... Gi būna visaip gyvenime.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2025-11-30 15:22

Trantsliukatoriuts Agu Kitkits

Aš daviau šiek tiek avansu, nes man antras posmas labai patiko, jis visai geras, tiesiog artėjantis prie tobulumo, tai, praktiškai, už jį :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2025-11-30 15:21

Trantsliukatoriuts Agu Kitkits

Jei tai skirta Vilniaus Roželei, Kristina, tai gerai, gerbiu. Jei ne, na tai kibieni arba tiek to, parašyk, kad tikrai jai skirta ir tiek. Nors ir šiaip man visumoje patiko :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas