Mažai turiu savo gyvenimo

Kada tik lyrika, mintim srovena -
mažai turiu sau savo gyvenimo.
Kūryba gimsta iš kančios -
ar tai pavasaris ar vėl ruduo.

Tyloje vieniša parku einu.
Nebeturiu jokių šalia draugų.
Man neramu man tik baugu.
Todėl aš lyrika skaudžia esu.

Mano gyvenimas- užsiėmimas.
O gal tik tau širdis nurimo?
Noriu aš būti su menu,
kūryboje jausmingoj gyvenu. . .